Animacijos ištakos

gruodžio 14th, 2010

Animacija

Tai spartus kintančių dvimačių ar trimačių iliustracijos ar modelių vaizdo epizodų rodymas, sukuriant judėjimo iliuziją. Tai optinė judėjimo iliuzija, sukuriama dėl vaizdo užsitęsimo, ir gali būti kuriama ir vaizduojama daugybe metodų.

Pirmykštis menas

Animacijos istorija siekia net paleolito laikus. Lasko urvas Pietų Prancūzijoje ir Altamiros urvai Šiaurės Ispanijoje vaizduoja gyvūnus judesyje. Dažniausiai jie turi daugiau porų kojų arba gyvūno kontūras nupieštas kelis kartus ant viršaus, vaizduojantis skirtingas bėgimo fazes. Taip pirmykščiai žmonės iliustravo judesį.

Irane, Shahr – i Sokhta gyvenvietėje rastas 5200 metų senumo dubuo, ant kurio nutapyti devyni ožio paveikslėliai. Dubenį sukant ratu iš atskirų paveikslėlių susidaro judantis pasakojimas, kaip ožys pašokęs į orą nuo medžio nusiraško kriaušę.

Optiniai žaislai

1800 – ais išpopuliarėjo optiniai žaislai. 1824 m. sukurtas Taumatropas (Thaumatrope) – diskas arba kortelė, ant kurios abiejų pusių nupiešta po atskirą paveikslėlį. Diską sukant patraukus už dviejų susuktų virvelių, paveikslėliai susijungia. Jei vienoje pusėje buvo nupieštas paukštis, o kitoje tuščias narvelis, tai pasukus diską, matome paukštį narvelyje. Išvertus iš graikų kalbos „Thauma“ reiškia nuostabus, stebuklingas, o „Trope“ – tai kas sukasi.

Beveik tuo pačiu metu 1832 m. Joseph Plateau (Belgija) ir Simon Ritter von Stampfer (Austrija) sukūrė Fenakistiskopą (Phenakistiscope) ir Stroboskopą (Stroboscope), kurių principas buvo toks pats. Ant disko ratu nupiešta paveikslėlių seka. Diską sukant paveikslėliai akyse susilieja ir matomas judesys. Šis aparatas dar buvo vadinamas Fantaskopu, Stebuklingu disku ir Kaleidorama.

1834 m. William George Horner išrado Zeotropą, kurį pavadino Daedalum (velnio ratas). Šis optinis žaislas buvo pamirštas daugiau nei 30 metų. 1867 jį tuo pačiu metu atrado ir užpatentavo William F. Lincoln (JAV) ir Milton Bradley (Didžioji Britanija). Taip velnio ratas įgijo naują pavadinimą Zoetropas, iš graikų kalbos išvertus – gyvenimo

ratas. Šis žaislas buvo pagerinta Fenakistiskopo kopija. Jis buvo konstruojamas būgne be viršutinės dalies. Į vidų aplink centrinę ašį įdedama ranka pieštų paveikslėlių seka. Būgno išorėje buvo išpjaunamos pailgos juosteles pro kurias, pasukus būgną, buvo matoma judesio iliuzija. Zoetropas buvo tobulesnis už Fenakistiskopą, nes vienu metu žiūrėti galėjo ne vienas žmogus.

Prancūzas Charles Émile Reynaud 1877 gruodžio mėn. užpatentavo Praksinoskopą (Praxinoscope) – sudėtingesnį sparčiai išpopuliarėjusio Zoetropo variantą. Reynaud įmontavo veidrodžius aplink būgno centrinę ašį, kurie atspindėjo paveikslėlius išdėliotus aplink. Praksinoskopas neturėjo išpjovų, kaip Zoetropas, o veidrodžiuose atsispindėjęs vaizdas buvo daug aiškesnis, švaresnis. Metus tobulinęs savo išradimą Charles Émile Reynaud pristatė Praksinoskopo Teatrą (Praxinoscope Theatre), kuris leido keisti fono paveikslėlį atskirai nuo pagrindinių paveikslėlių sekos. 1892 m. Spalio 28 d. Reynaud pristatė pirmąjį viešą judančių paveikslėlių seansą ‘Pauvre Pierrot’ savo įkurtame optiniame teatre (Theatre Optique) Paryžiuje. Vaizdas buvo sukuriamas Praksinoskopo principu ir projektuojamas ant sienos. Seansus, kurie trukdavo 12 – 15 minučių ir sudarydavo 500 paveikslėlių, vesdavo pats Charles Émile Reynaud.