gruodžio 15th, 2010
Sustabdyto kadro animacijoje dažniausiai naudojami realūs daiktai, juos truputį pajudinus fotografuojama po kadrą ir taip sukuriamas judesio įspūdis. Yra įvairių rūšių sustabdyto kadro animacijos.
Seniausia iš jų – lėlių animacija. Dirbdamas šiuo principu animatorius ne tik kontroliuoja judesį, bet ir pats gamina lėlę, stato aplinką. Žymiausi lėlių animacijos filmai: „Lucanus Cervus“ (Lietuva, 1910), „The Tale of the Fox“ (Prancūzija, 1937).
Taip pat labai populiari sustabdyto kadro animacijos rūšis yra molio arba plastilino animacija. Figūros lipdomos iš molio arba kitos lengvai formuojamos medžiagos ir fotografuojamos taip pat kaip lėlių animacijoje. Nuo figūros dydžio ir sudėtingumo priklauso ar ji viduje turi metalinį karkasą ar ne. Plačiai molio animaciją naudojo čekų režisierius Jan Švankmajer. Garsiausi jo filmai „Dimensions of Dialogue“ (Čekija, 1982) ir „Darkness/Light/Darkness“ (Čekija, 1989). Vieni garsiausių plastilino animacijos personažų – Wallace ir Gromit sukurti animatoriaus Nick Park iš Aardman Animations studijos. Wallace ir Gromit pirmą kartą ekranuose pasirodė 1989 m. Didžiojoje Britanijoje filme „A Grand Day Out with Wallace and Gromit“.
Iškirpta animacija (cut out) tai dar viena sustabdyto kadro animacijos rūšis. Iškirptoje animacijoje naudojami dvimačiai objektai dažniausiai iškirpti iš popieriaus ar medžiagos. Ryškiausi pavyzdžiai: „Tale of Tales“ (Rusija, 1979) ir amerikiečių televizijos serialas „South Park“ (JAV, 1997).
Pikseliacija (pixilation) tai sustabdyto kadro animacija, kurioje pagrindiniai personažai – gyvi žmonės. Šis būdas leidžia sukurti daugybę siurrealistinių situacijų ir efektų, kurių pasigendama tikrame gyvenime. Žymiausias pikseliacijos principu atliktas animacinis filmas „Neighbours“ (Kanada, 1952), kurį sukūrė Norman McLaren.
http://www.youtube.com/watch?v=Wh4DstK2w_Q